Hoi An ir Hue per 6 dienas 
Po puikaus poilsio Nha Trang’e, mes vėl keliaujam:) Šį kartą bandom įveikt beveik šešis šimtus kilometrų „laaaabai“ patogiu autobusu su miegojimo vietom (jie tokius autobusus vadina „sleeping bus“). Gal ir būtų patogu, jei būtume neaukštesni nei pusantro metro, bet žinant, kad Juozas nėra pats mažiausias, o aš irgi ilgesnė negu 1.5m, tai dėl patogumo dar galėtume padiskutuot:) Šalia to, kad gulėjom/sėdėjom/bandėm įsipatogint visom įmanomom pozom, dar teko iškęst stojimus kas dvi valandas...Suprantu, skamba neblogai, bet kai jau netyčia pradedi snaust ir ant tavęs pradedi lipt visi norintys pavalgyt – smagumo mažai...Ne, ne, aš nesiskundžiu, reikia ir tokių patirčių, kad žinotum ko vengt:)
Hoi An‘e atsidūrėm penktą ryto ir vos išlipę iš autobuso eilinį kartą gavom bene dešimt pasiūlymų važiuot į centrą motopirkėm arba dviračiais. Šiaip tikrai dažnas vaizdelis bet kurioj stoty: neišsimiegojęs užsienietis ir mažiausiai trys super įkyrūs ir garsiai kartojamo žodžio“no!“ nesuprantantys motorolerių vairuotojai:) O mes jau patyrę, išmokom „ne“ pasakyt ir vietnamietiškai, todėl kartais jie būna tiesiog priblokšti ir nebesekioja:) Dar mėgstam pasakyt, kad esam sportininkai ir tos dvi kuprinės sveriančios po 15 kilogramų mums nebaisios, nes mes sportuojam:) Laaaabai padeda!
Viena iš jaukių Hoi An gatvelių
Hoi An’as superinis mažas miestukas su daug daug daug turistų. Bet kažkaip vieni kitiems netrukdėm ir pagaliau su Juozu pamatėm tai ko tikėjomės. Daug mažų, siaurų gatvelių, upėj plaukiojančios nedidukės valtelės, superiniai senoviniai namukai (raitytais stogais) ir daug daug gatvės valgyklėlių. Jie kada važiuosit į Vietnamą, Hoi An yra vienas iš “must see”! Pats miestukas – labai jaukaus mastelio, visur gali suvaikščiot pėsčiom, o jei trūksta veiksmo, motorolerių nuoma – ant kiekvieno kampo. Tiesa, nuomos kaina dvigubai didesnė nei Nha Trang’e, kur motorolerį nuomojomės už 2$, o čia kaina siekia visus 5$! Prie gero greit priprantama, todėl pradžioj išvaikščiojom visus nuomos punktus ieškodami kuo pigiau, vistik pigiau 4$ neradom:( Pirmą dieną ištyrinėjom visas siauras turistines ir neturistines gatveles, papliurpėm su vietiniais darbininkais labai švariam Bie Hoi ir likusį laiką vėl praleidom ant motoropirkos:) Nėra nieko smagiau, nei lėkti siauru keliuku, įlysti į vieną kitą kaimelį ir matyti kaip gyvena vietiniai! Kas vištą kapoja, kas žuvį išdarinėja, kas skalbinius rankom skalbia (tiesa, ko čia stebiuosi, visą kelionę pati tą darau:)), vaikai baltom uniformom po purvinas pakeles laksto...Užskaitau!
Kaip visada, jokių žemėlapių į savo pasivažinėjimus neimam, tik pasikliaujam savo super mažu vietnamiečių kalbos žinojimu:) Bet, kai žinai kaip ištarti (būtent ištarti, nes viskas priklauso nuo intonacijos) “kairė”, dešinė”, “vanduo”, “paplūdimys”, “alus”, “vegetariškas maistas” ir “ačiū” – laisvai gali išgyvent:) Be žemėlapio radom net vietinį stebuklą – “Marble Mountain” su fantastiška šventykla ir pagoda. Kol kas tai yra gražiausia mūsų matyta šventykla. Ypač įspūdingai atrodė važiuojant keliu: leki pajūriu, pamatai lyg iš niekur išdygusį kalną ir iš jo kyšantį šventyklos stogą…Puikumėlis!
Dar didesnis puikumėlis buvo tai, kad užlipę į kalną, pagaliau pamatėm privažiavimą prie jūros:) Prieš tai nesėkmingai malėmės gerą valandą ieškodami kaip privažiuot prie paplūdimio, nes – ir – o – bet – tačiau, Vietname šiuo metu didžiąją dalį pajūrio žemių superka užsieniečiai (daugiausia rusai ir prancūzai) ir stato koooosminio dydžio kompleksus su baseinais, šimtakambariniais viešbučiais-monstrais ir aukšta aukšta tvora…Jau dabar norėdamas rasti privažiavimą prie paplūdimio turi pavargt, bet, įtariu, po kelių metų net tų kelių įvažiavimų nebebus. Liūdna, bet kapitalizmas daro savo...Aišku, šiuo metu dar ilgi smėlio ruožai neapgyvendinti ir truputį pasistengęs gali pasimaudyt visiškai laukiniam pliaže:)
Pusiau laukinė (nes buvo visas vienas bariukas ir trys kėdės:)) China beach dalis
Hoi An‘e atradom dar vieną vietnamietiškos virtuvės skanėstą: salotas su ryžių popieriaus juostelėm, skrudintais riešutais, sojos pupelėm, mėta, anyžiniu baziliku ir švelniu čili padažiuku! Mmmmniam:) Mama gerai pastebėjo, sako: „Jūs rašot tik apie maistą ir alutį“:) Bet juk atostogos tam ir yra, taip?:)
Bandom pasitaisyt ir nuvykę į Hue kultūrinamės:) Aplankėm labai gražų imperatoriaus miestą (Imperior City), pravaikščiojom kelis kilometrus pakrante ir būtume užėję į kelias šventyklas, bet aš eilinį kartą netinkamai apsirengusi:( Šita dalis jau pradeda erzint...Juk Vietname drėgna, karšta ir šortai su maikute yra puikiausi rūbai tokiu oru, ale ne! Vis ieškau pasiūlymų knygos, kur įrašyčiau, kad didelių sarongų nuoma tikrai nebūtų blogas bizniukas:)
Imperatoriaus rūmais (Hue)
Irena
2010 08 31
P.s. negalėjau nenufotografuot šitp superoriginalaus meniu stovo:)
