Grožio standartai Bali, kodėl nerekomenduoju užmigti saulėj, trumpas grįžimas į Indiją...ir happy end:) 
Pasakysiu atvirai: nėra geresnės vietos moteriai pasijaust beproto gražiai, nei Bali:) Šitiek komplimentų prisiklausiau, kad LT dar porą metų nejausiu trūkumo:) Ir komplimentus sako be jokio slapto noro tau kažką įsiūlyt, tiesiog! “Hey, beautiful lady, have a nice day”. Žinot žinot, kai degalinės darbuotojas prisispaudžia prie stiklo, plačiai šypsosi, ir neleidžia Dewai uždaryt mašinos durelių, kol jis neatsakys į klausima: “who are these beautiful ladies?”, beveik malonu! Kažkokie keisti čia grožio standartai, ai bet man tinka...:) Kaip ir visoj Azijoj, beproto vertinama balta oda, čia kaip ir nieko nuostabaus, bet atsikišusi nosis?! Eeee, pinokis čia būtų žvaigždė:) Kaip mums išaiškino Dewa, baliniečiai labai nemėgsta savo priplotų nosių ir kuo labiau atsikišusi, tuo gražiau. Kad atvažiavau "gražaus" viščiukinio mėlynumo, sutinku, bet po kasdienio kalno komplimentų pradedu jaust kompleksą dėl nosies...:) Kita vertus, smagu, kad į akių formą nereaguoja taip audringai kaip japonai. Niekad nepamiršiu kaip prieš penkis metus, fotoaparatais ir kamerom apsiginklavusi japonų grupė vidury Bankoko puolė sprogint akių ir iš mūsų su Juozu juoktis...
.jpg)
Dewa su " my beautifull ladies"
Nors ir esam įsijungusios darbinį režimą, vistik savaitgalį leidom sau porai dienų nuvažiuot prie jūros. Netikėtai nelauktai, net radom nerealaus grožio paplūdimį, nors sklandė gandas, kad baltų pliažų Bali nėra. Yra! Ir jis ne tik su baltu smėliu, bet ir su nerealaus žydrumo jūra, su spalvotais koralais, margom ir juokingom žuvytėm, su badmintonu, šaltu alum, su masažu… Pati sau pavydėjau tas dvi dienas, nes: pagaliau įveikiau knygą “eat, pray, love” (vietiniai net naują posakį turi: “eat, pay, leave”:)), pasnurkelinau ir išsimiegojau! Tuo išsimiegojimu tai gal nelabai reikėtų džiaugtis… Rimtai, kartais galvoju, kad tos ilgosios kelionės po Aziją net nebuvo. Po to, kai virtau žmogumi – svilėsiu Perhentia Kecil salose, prisiekiau sau paplūdimy nebemiegot...Saulė ir miegas, kaip žinia, yra absoliučiai nesuderinami dalykai, ypač, kai svilina 32 laipsnių karštis ir nėra nei vieno debesies! Užtat dabar „džiaugiuosi“ pajuodusiais keliais ir niežtinčiu pilvu (keista reakcija į saulę:))...
Bet mano užmigimas yra visiškas niekas palyginus su Kristės snurkelinimu visą dieną, be kremo... Ant jos mėlynai raudonos nugaros vakar galėjom ne tik kiaušinius kept, bet ir kokį ilgai gaminamą plovą virt:) Svarbiausia, kad juokėsi puodas, jog katilas juodas! Prieš tai pliaže mane vis ragino lįst į šešėlį, kad nesudegčiau (aišku, geras patarimas, bet snausdama sugebėjau tik nuolat kartoti: „mhm, tuoj“ :)), o pati be kremo visą dieną vandeny praleido! Žodžiu, sesutės - sudegutės sužibėjo:) Dar kartą visagalis jogurtas įrodė, kad sugeba ne tik būt skanus, bet ir puikiai traukia karštį. Aš nusvilimą jau laikau praeitimi, o Kristei dar porą indelių teks sutept:)
Virgin beach
Ai, neatskleidžiau to puikaus pliažo pavadinimo (jei kas netyčia būsit tam pasaulio krašte): „Virgin beach“. Paplūdimys yra Padanga Bai mieste, kurio miestu vadint nelabai norisi, nes yra trys gatvės ir uostas. Iš čia vis keliasi į Gili salas. Su lėtuoju keltu, kelionė į Gili užtrunka dvi dienas, nes reikia pernakvot Lombok‘e. Aišku, galima ir su greituoju laivu plaukt, bet reikia parašyt atsisveikinimo žinutes šeimai ir draugams:) Kristė sakė, never ever nekartos tos kelionės:) Kai vasario mėnesį išbandė tą super greitą laivą (kur vietiniai visą kelią meldžiasi ir mėto aukas į vandenį) iš baimės pradrebėjo visas tris valandas:) Šį kartą poreikio adrenalinui nejautėm ir nusprendėm likt Padang Bai. Kaip ir minėjau, pats miestelis toks truputį musulmoniškas (ja, ja, vėl girdėjosi maldos iš mečečių...) ir nešvarus. Keista, kad nuo Klungkung‘o (labai faino mažo miestuko) pavažiavus 10 minučių atsiduri tokiam šiukšlinėly… Bet, jei tikslas yra paplūdimys, tada rekomenduoju:) Virgin beach viskas yra žiauriai gerai (žmonės, smėlis, vanduo), bet su maistu tai...na kaip čia pasakyt, truputį risky:) Turiu tokią nerašytą taisyklę: jei lėkštėj plaukioja daugiau nei 5 vabalai, geriau susilaikyt. Šį kartą sužvejojau tik keturis ( iš kurių: du buvo maži mažutėliai, vienas uodas ir kažkokios musės liekana), tai surizikavau ir… štai aš vėl Indijoj! Smagu, kad tik porai dienų:) Fish curry kitą kartą praleisiu.
Paskutinė diena Ubud‘e, paskutinė diena Bali. Jau beveik rutininė dienos pradžia: bėgiojimas ryžių laukuose, dušas, pusryčiai same same (kiaušinis, avokadas, vaisių salotos, kava) ir še tau, neplanuotai nelauktai - pakuojamės...Rimtai, atrodo tik vakar iškraustėm kuprines, o šiandien vėl jas pakuojam. Tik daiktų padaugėjo:) Su salyga, kad pakankamai lengvai viskas tilpo, teko prasukt porą ratų turguj ir pasishopint dar truputį...:)
Pietums mažas Bintang party ir jau laikas į orouostą. Dewa atėjo mūsų pasitikt visas išsišiepęs, su superiniais avokado-šokolado ir papajos šokolado koteiliais: „specialy for my friends, no ice, lots of chocolate“. Ir kokteiliai buvo tik pradžia...Kol atsisveikinimo ašaras braukėm su „Darta homestay“ šeimininkais, jis mums ant kuprinių, lyg tarp kitko padėjo padėjo padėjo...Du juokingus baltus kostiumėlius!!! Rimtai, nemeluoju! Baltos bliuzelės ir juokingi trumpi spalvoti šortukai:) Same same but different color:) O dievai, dar neteko tokio siurprizo patirt:) Užskaitau!
Mes su savo super kostiumėliais!
Per dvi savaites:
-suvalgyta: labai daug avokadų, noodle soup, curry, tempe sate, mie goring, nesuvokiamas skaičius vaisių…
-išgerta: pusės afrikos vandens, red bull (!), papajos/arbūzų/bananų/mango/avokadų sulčių, xxx šalto Bintang‘o, truputis mojito, ir 0.5 vietinio kokosų samagono (arak’o)…
-pamatyta: daug mažų dirbtuvėlių, fantastiškų baldų, nerealių praustuvių/vonių, super durų, begalės šventyklų, du pliažai, 4 turgūs, ryžių terasėlės ir nesuskaičiuojamas kiekis galerijų
-susipažinta: su verslo subtilybėm Bali ir begale, gera nuotaika trykštančių, žmonių.
Ar čia dar grįšiu? Aaaask:)
Irena ir Kristė
2011 11 08
